Around the Legal Concept of Revolution
Apie teisinę revoliucijos sąvoką
Résumé
The question of the legal concept of revolution is a multidisciplinary one that certainly requires an interest in law, philosophy, history and political science. However, in order to maintain a purely legal vision of the concept, the intersection of these disciplines may seem counterproductive to some. There seem to be two opposing ways of thinking about revolution in the legal sense. For the advocates of legal positivism, the working methodology must be entirely legal. In this sense, they follow the teachings of Hans Kelsen, who proposes to study the legal revolution from a legal point of view (1). In reaction to this vision and in order to fill its blind spots, others have preferred a material approach, reversing the formal analysis developed by the father of normativism (2). Considering these two schools of thought, diametrically opposed in many respects, the question arises: is there a middle way? Undoubtedly, it is in this third option that we can read the work of Bruce Ackerman and others. This typology allows us to sketch the methodological possibilities of a legal interpretation of the concept of revolution, without, however, being able to offer a new and completely fresh interpretation that is independent of the presuppositions presented in this article.
Teisinės revoliucijos sampratos klausimas yra daugiadisciplininis, norint į jį atsakyti reikia domėtis teise, filosofija, istorija ir politikos mokslais. Tačiau siekiant išlaikyti grynai teisinę šios sąvokos viziją, šių disciplinų sankirta kai kam gali atrodyti neproduktyvi. Atrodo, kad yra du priešingi būdai mąstyti apie revoliuciją teisiniu požiūriu. Teisinio pozityvizmo šalininkams darbo metodologija turi būti visiškai teisinė. Todėl jie seka Hanso Kelseno, kuris siūlo teisinę revoliuciją tirti teisiniu požiūriu (1), mokymu. Kiti, reaguodami į šią viziją ir siekdami užpildyti jos akląsias dėmes, pirmenybę teikia materialiam požiūriui, apverčiant normatyvizmo tėvo išplėtotą formaliąją analizę (2). Ar, susidūrus su šiomis dviem minties mokyklomis, daugeliu atžvilgių visiškai priešingomis, yra vidurio kelias? Neabejotinai būtent šioje trečiojoje alternatyvoje galime skaityti Bruce’o Ackermano ir kitų autorių darbus. Ši tipologija leidžia mums nubrėžti teisinio revoliucijos sąvokos aiškinimo metodologines galimybes, tačiau negali pasiūlyti naujo ir visiškai šviežio aiškinimo, nepriklausomo nuo šiame straipsnyje pateiktų prielaidų.